Suradome naujus, nuostabius draugus – humanistus pedagogus. Su jais draugystė prasidėjo pernai, kai vaikų ir jaunimo departamento atstovai Idalija ir Tautvydas pirmą kartą nuvyko į netoliese Kaliningrado esantį miestelį Sosnovy Bor vykusius Humanistinės pedagogikos skaitymus. Su džiaugsmu jie ten vyko ir šiais metais, gegužės 17-18 dienomis.
Čia, kaip ir preitais metais, akcijos „Laimingas vanduo“ ir „Apkabinkime Žemę“ daug dėmesio sulaukė iš Rusijos, Estijos ir Ukrainos skaitymuose dalyvavusių humanistų pedagogų. Kaliningrado apskrities Švietimo komitetas netgi apdovanojo Planetos piliečių sąjungą diplomu ir stovyklos Olimpo statulėle, taip išreikšdami padėką už stovyklos teritorijos bei ežero sutvarkymą.
Idalija ir Tautvydas vienbalsiai teigia, jog kaimyninių šalių žmonėms šių akcijų skleidžiamos idėjos svarbios – jie nebeįsivaizduoja humanistinės pedagogikos skaitymų be akcijų „Laimingas vanduo“ ir „Apkabinkime Žemę“, kurių metu tvarkoma aplinka aplink vietinį ežerą.
„Visi susirinkę tai darė labai atsakingai – veiduose buvo galima įžvelgti nuoširdų troškimą padėti mūsų planetai, atsiprašyti ir padėkoti vandeniui, mintimis apkabinti Žemę. Beje, šiuose veiksmuose tiek Rusijos, tiek Ukrainos, tiek Estijos mokytojai įžvelgia didžiulę prasmę, todėl akcijas žada tęsti ir savo šalyse,“ – pasakoja vaikų ir jaunimo departamento vadovas Tautvydas.
Idalija pritaria: „Rusų tautos žmonių širdys atviros ir karštai mylinčios. Džiaugiamės, jog jie taip pat, kaip ir mes, jaučia, kas svarbu šiais laikais, ir išreiškia tai savo veiksmais. Smagu, jog Humanistinės pedagogikos skaitymuose dalyvavę pedagogai akcijose dalyvavo ne formaliai, o su didžiuliu įkvėpimu ir troškimu, kad Žemė būtų švari“.
Akcijos paliko didžiulį įspūdį Humanistinės pedagogikos skaitymų Kaliningrade organizatoriui Igoriui Kiršinui, kuris dosniai dalinasi savo suvokimais: „Mes, humanistai, nuolat kalbame apie dvasinio tobulėjimo, savo vidaus „grąžinimo“ svarbą, o dažnai pamirštame apsidairyti aplinkui – ten dažnai daug netvarkos. Mus visus labai įkvėpė lietuvių, Idalijos ir Tautvydo, tikėjimas tuo, ką daro. Jie klausė „Kaip galime kalbėti apie grožį, kai aplinkui užterštas vanduo, šiukšlių krūvos?“ Tai privertė mus dar giliau susimąstyti apie planetos vienybės svarbą, apie kurią taip svajojo išminčiai. Pasaulio rožė – tai planetos vienybė. Jos žiedlapiai – atskiros pasaulio tautos, o kamienas – mūsų mylinčios širdys – vienas ir bendras… Mūsų širdys viską supranta, visų pagailės, padės, kam reikia pagalbos. Tereikia į ją atsigręžti“.
Labiausiai I.Kiršiną įkvėpė akcijos metu Idalijos S. pasakyti žodžiai, jog žemė visiems viena ir mes esame jos vaikai. Mūsų tėvynė – pirmiausiai Visata, o tik po to Žemė, gimtoji šalis, miestas, namai. „Todėl Idalija su savo draugais iš Planetos piliečių sąjungos pasiruošę rinkti šiukšles kitoje šalyje. Taip veikia naujoji sąmonė. Ji plati kaip vandenynas ir aprėpia daugiau negu mūsų protai. Širdys apkabina planetą, o žmonės… čia nėra svetimų žmonių!” – dalijasi įspūdžiais I.Kiršinas.
O mes visi, darbuodamiesi drauge, augame, tampame tikrais Planetos piliečiais, kuriems rūpi, kokią Žemę paliksime savo vaikams. Tikime, kad Humanistų išsvajotoji rožė pražys mums visiems.
