Šis šviesus žmogus noriai prisijungė, taip pat nepaliečiai vaikai, kurie buvo prie olos. Kartu rinkome šiukšles, kiek spėjome. Aš jam pasakojau, kaip mes renkame šiukšles Lietuvoje, kaip svarbu gerbti gamtą veiksmais, sugrąžinant jai tyrumą, švarą… Mokytojas buvo sužavėtas – jis sakė: „Jūs įkvėpėte mane, aš taip pat surinksiu kaimo žmones ir mes rinksime šiukšles, sunešime į vieną vietą ir sudeginsime“. Nusprendėme, kad jis tai darys vasario 21 dieną – tai Nepalo nacionalinės šventės diena.
Pagalvojau, kad gal mūsų lietuviai draugai, bendražygiai galėtų tą pačią dieną arba iš anksto, iki jos, sunešti nereikalingus rūbelius, žaisliukus Nepalo vaikams, kurie šiame kaime iš tiesų gyvena labai skurdžiai.
Taigi būsiu dėkinga, jei prisidėsite prie šios iniciatyvos – būtų puiku, jei žemės gamtos valymo iniciatyva išsiplėstų ir Nepale. Ten, rodos, dar nėra įpročio, sistemos šiukšles surinkti, jas likviduoti. Galima juos suprasti – dar visai neseniai jie beveik neturėjo nereikalingų daiktų, kurie nesubyra natūraliai gamtoje, kaip dabartiniai plastiko maišeliai, pakuotės, kurios vis gausiau užplūsta kartu su vakarų technologijomis, turistais, prekėmis. Kaip būtų nuostabu, jei švarinimosi iniciatyva išsiplėstų per Nepalą – po truputį, žadinama įvairiomis pastangomis. Labai džiaugiuosi, kad turėjome tokį šiltą nepaliečių supratimą, atliepimą, palaikymą…
Su meile, saulės šviesa iš Indijos, tepasieks šis laiškas jus Lietuvoje, įkvėpdamas paprastiems geriems darbams, kantriam pasiaukojančiam darbui dėl švaresnės žemės, jautresnės, vieningesnės žmonijos.
Nijolė Gabija Wolmer
