Klimato kaita ir naujos gyvūnų rūšys

Vis labiau šylant klimatui, daug dėmesio ir energijos skiriama nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimui, tačiau ne visada sėkmingai. Ypač nukentėjo šaltųjų kraštų gyvūnija, sudėtinga ir Australijos sterbliniams, Pietų Amerikos atogražų miškų gyventojams. Klimato kaitos konferencijų parengti nuostatai, žmonių pastangos ir pati gamta šaltomis vasaromis ar ugnikalnių išsiveržimais dar stengiasi palaikyti gyvybės raidos balansą.

Vienas iš fantastinių projektų – saulės geoinžinerija. Mokslininkai sako, kad mes galė-tume į atmosferą ir stratosferą įnešti tam tikrų medžiagų,  taip padidindami nuo Žemės atspindėtą saulės spindulių kiekį. Tačiau gamtoje ištuštėjanti vieta visuomet užsipildo, atsiranda naujų gyvūnų ir augalų rūšių. Galbūt naujai atrastos rūšys nesulaukia tokio dėmesio kaip nykstančios, tačiau jos pasižymi išskirtinėmis ypatybėmis.

Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF), siekdamas nustatyti grėsmes gyvūnams, tyrė gyvūnų rūšis, kurias mokslininkai atrado Butane, Šiaurės Indijoje, Nepale, Šiaurės Mianmare ir Pietų Tibete. Vienas įdomiausių atradimų – mėlynos spalvos žuvys, kurios apibūdinamos kaip „vaikščiojančios“, turi galvą, panašią į gyvatės, gali kvėpuoti ir išgyventi sausumoje iki 4 dienų, taip pat šlapiu paviršiumi nušliaužti iki 400 metrų.

Štai Šiaurės Mianmaro miškuose mokslininkai 2010 m. atrado baltas ir juodas beždžiones su riestomis nosimis, kurios čiaudo lyjant lietui. Lietingomis dienomis šie gyvūnai padeda galvas tarp kelių, kad į nosis nepatektų lietaus vandens.

Mokslininkai iš Australijos, Indonezijos ir JAV atrado penkis naujos rūšies graužikus Sulavesio saloje. Rūšis, kuri buvo pavadinti „Hyorhinomys stuempkei“ (šernanosė žiurkė), mokslininkų teigimu, turi „išsiskiriančius ir unikalius bruožus, kurie yra visai nebūdingi kitoms žiurkėms“, skelbia BBC. Mokslininko teigimu, rastos žiurkės unikalumas pranoko lūkesčius. Žiurkė turi unikalias šnerves, labai panašias į šerno, neįprastai dideles ausis ir žiurkėms nebūdingą dantų struktūrą. Nauja rūšis yra saugoma ir apgyvendinta Indonezijos muziejuje.

Madagaskaro saloje 1999–2010 m. buvo atrasta apie 615 naujų gyvūnų rūšių, daugelis jų vis dar net nėra įtraukti į oficialų saugojamų gyvūnų sąrašą. Vis dėlto, anot gamtosaugininkų, ir šioms rūšims gresia išnykimas dėl nesuvaldomo miškų kirtimo, – rašoma „National Geographic“ tinklalapyje. Kelia rūpestį ir tai, kad daugelis gyvūnų išnyks dar net nespėjus jų aptikti.

Vienas iš įdomesnių yra Madagaskaro voras Caerostris darwini, taip pavadintas Čarlio Darvino garbei. Jis pina itin sunkius tinklus – net iki 25 metrų ilgio. Kartais toks tinklas tampa „tiltu“ per upę. Beje, tinklo siūlai savo stiprumu primena neperšaunamų liemenių medžiagą…

Mokslininkai taip pat atrado Filipinų varaną-vegetarą (Varanus bitatawa). Suaugę šie ropliai pasiekia iki 2 m. ilgio. Dar įdomesnis egzempliorius yra žuvis skrajūnė (Halieutichthys intermedius). Ji moka šokinėti ir yra panaši į blyno ir šikšnosparnio hibridą, turi rankas, todėl iškilo sunkumų ją pavadinant. Galų gale ji gavo pavadinimą „šokinėjanti blyninė šikšnosparninė žuvis“ (angl. The Hopping pancake batfish). Žuvis ypatinga tuo, kad gali judėti dugnu, remdamasi savo raumeningais priekiniais plaukmenimis. Ji iš pirmo žvilgsnio primena šliaužiojantį žeme šikšnosparnį.

Tai tik keletas iš naujai atrastų rūšių, o jų neabejotinai yra daugiau. Klimatas Žemėje keitėsi visais laikais, tačiau neharmoninga žmogaus veikla savaime keičia ir iškreipia jo ciklus. Tačiau visada lieka harmoningų pokyčių viltis.