Pristatome šiuo metu pagrindinius ir ryškiausius Žemės teisių įstatymus, kurie priimti visos planetos mastu neišskiriant kurios nors vienos šalies ar žemyno. Atskirų žemynų įstatymai, skirti Žemės apsaugai, bus pateikti vėliau.
Visuotinė Motinos Žemės teisių deklaracija
(Universal Declaration of the Rights of Mother Earth)
2010 04 22, Motinos Žemės dieną, Pasaulinės klimato kaitos ir Motinos Žemės teisių konferencijos dalyviai priėmė Visuotinę Motinos Žemės teisių deklaraciją. Ši deklaracija pripažįsta Motiną Žemę kaip gyvą būtybę su teise gyventi ir tęsti natūralią gyvybės raidą be žmogaus įsikišimo.
2012 m. Jungtinės Tautos išryškino žmonijos poreikį gyventi harmonijoje su gamta, ir tai buvo išsakyta Generalinės asamblėjos rezoliucijoje „Ateitis, kurios siekiame“.
Gamtos teisių etinis tribunolas
(Ethics Tribunal for the Rights of Nature)
2014 m. Globalus Gamtos teisių aljansas įsteigė pirmąjį pasaulyje Gamtos teisių etinį tribunolą. Tai įvyko Ekvadore ir Peru. Šis tribunolas taip pat tęsia veiklą JAV ir Australijoje. Intensyviai dirbama kuriant Žemės jurisprudencijos principus.
Pasaulinė Gamtos chartija
(World Charter for Nature)
1982 m. daugiau nei 100 Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos narių priėmė Pasaulinę Gamtos chartiją, kurioje suformuluoti nutarimai ir įsipareigojimai, padėsiantys vadovauti žmogaus elgesiui, teisėms ir veiklai, skirtai gamtos išsaugojimui. Chartija taip pat reguliuoja žmonių veiksmus, nukreiptus į Žemės išteklius, bendrąjį paveldą ir apsaugos principus.
Žemės chartija
(Earth Charter)
2000-aisiais grupė nevyriausybinių organizacijų priėmė Žemės chartiją, kuri siekia inspiruoti globalų visų žmonių tarpusavio supratimą, saugoti Žemę, kurti švarią aplinką, gerovę ateities kartoms. Išskiriami keturi pagrindiniai principai:
1. Gyvenamosios bendruomenės tausojimas ir rūpestis (plačiąja prasme);
2. Ekologinė integracija;
3. Socialinė ir ekonominė justicija;
4. Demokratija, taikingumas ir 16 pagrindinių principų.
Chartija taip pat išskiria tradicinių žinių svarbą, kultūrines ir dvasines žmonių teises, nediskriminaciją ir pagarbą.
Bandomasis Jungtinių Tautų baudžiamasis procesas ekocidui tirti
(Proposed United Nations Crime of Ecocide)
2009 m. Jungtinės Karalystės advokatė ir aktyvistė Polly Higins pradėjo kampaniją, skirtą priimti įstatymą, pripažįstantį ekosistemų masinį naikinimą. Tai 5-asis tarptautinis baudžiamasis procesas.
Ekocidas apibrėžiamas kaip ,,plataus masto destrukcija ar stiprus poveikis tam tikros teritorijos ekosistemai, nesvarbu, ar tai vyksta dėl žmogaus įtakos, ar ne tik, dėl ko teritorijos gyventojų taikus būvis yra labai apribotas“.
Šis baudžiamasis procesas liečia ne tik pasirašiusiuosius, bet ir visus. Masiniai miškų naikinimai, kasyba priskirtini ekocidui. Ekocido įstatymas turi būti visiškai įgyvendintas iki 2020-ųjų metų. Daugiau nei 10 valstybių jau priėmė šį įstatymą ar įkomponavo į šalies teisę, įskaitant Gruziją, Rusiją, Kirgiziją ir Vietnamą.
2011-aisiais Polly ir Hamilton Group surengė bandomąjį procesą, siekiant išbandyti šio įstatymo veikimą. Europoje daugiau nei 112 000 žmonių (nuo 2014 m. sausio ) pasirašė Europos piliečių iniciatyvos peticiją, skirtą Europos ekocido direktyvai.
Bandomoji Briuselio chartija baudžiamajam aplinkos ir sveikatos teismui įsteigti
(Proposed Charter of Brussels to establish a Criminal Court for Environment and Health)
2014 m. koalicija, sudaryta iš įvairių organizacijų (End Ecocide in Europe, European Network of Prosecutors for the Environment, Globe EU and Green Cross International), Europos Parlamente sukūrė kampaniją šiam teismui įsteigti. Kadangi ekocidas yra pripažįstamas, tai galima spręsti teismu.
Planetos ribų bandomoji deklaracija
(Proposed Declaration on Planetary Boundaries)
2011 m. Peteris Roderickas, Jungtinės Karalystės viešųjų interesų advokatas, pasiūlė šią deklaraciją, kurioje išsakomas poreikis gerbti Žemės sistemos procesus, palaikančius gyvybę, bei skatinti juos saugoti nuo nepataisomos žalos. Deklaracija remiasi Rockström et al tyrimais, paskelbtais žurnale „Nature“ 2009 m., kur teigiama, kad yra 9 kritiniai Žemės sistemos procesai ir susiję veiksniai, kurie būtini gyvybei palaikyti planetoje. Trys iš jų jau pažeisti: tai klimato kaita, biologinė įvairovė ir azoto ciklas.
Be visa ko, prie to prisideda skurdo mažinimas ir socialinio teisingumo skatinimas, padedantis sukurti saugią erdvę žmonijai vystytis ir stengtis bendrai įveikti susidariusias kliūtis.
Be šių didžiųjų įstatymų, 2012–2014 m. dar buvo priimta keletas mažesnių, kurias sieja harmonijos su gamta siekis, derinant ekonomiką ir žinias, tai
IUCN Rights of Nature Resolution;
World Wilderness Congress Rights of Nature Resolution ;
UNEP Conceptual Framework of Living in Harmony with Nature;
UN Forum on Forests Resolution of Living in Harmony with Nature;
Group of 77 Declaration Towards a New World Order to Live Well.
Versta ir parengta pagal: http://www.gaiafoundation.org/earth-law-precedents