Balandžio 22 d. pasaulyje minima Žemės diena. Ta proga įvairiuose Žemės kampeliuose vyksta akcijos, kviečiančios sėti augalus ir sodinti medžius. Lietuvoje jau šio sekmadienio rytą Vilniaus Ozo parke kuždėjo žmonės, neabejingi gamtai ir Žemei. Čia vyko „Gyvoji planeta“ ir klubo „Gyvieji namai“ organizuota medžių sodinimo akcija, kurios metu buvo pasodinta apie 50 įvairių rūšių medžių ir krūmų: ąžuolų, pušų, kedrų, lazdynų, magnolijų ir kitų. Juk kiekvienos rūšies medžio poveikis skiriasi: nuo seno žinoma, kad beržai spinduliuoja jaunatviškumą, polėkį; ąžuolai – valingumą, stiprybę; kedras budina sąmoningumą, stiprina dvasinę išmintį, žinojimą, ryšį su Kūrėju; žydintys, aromatą skleidžiantys augalai – grožio, gerovės, palaimos šaltinis.
„Miestuose žalumos, deja, vis mažėja, o oro užterštumas didėja. Juk medžiai, krūmai, žolė tarsi Žemės plaučiai, kuriais ji kvėpuoja. Todėl nusprendėme su Vilniaus miesto parkų direktoriaus leidimu Ozo parką apsodinti naujais medžiais ir krūmais. Norime, kad Vilniuje būtų vieta, kur žmonės galėtų grožėtis augalų įvairove, atgauti jėgas, įkvėpti gamtos gaivos, pasisemti gyvenimo džiaugsmo, energijos ir žvalumo, stiprinti sveikatą per ryšį su gamta. Sodindami medžius buvome laimingi – per kūrybą, nešančią gėrį visai aplinkai, skleidžiasi dvasinė žmogaus prigimtis. Drauge šiuo veiksmu norėjome grąžinti bent mažą dalelytę skolos Žemei,“ – teigia medžių sodinimo akcijos iniciatorė Nadiežda Kiseliova Žukovska. Tikimės, kad pasodinti medžiai ir krūmai sėkmingai prigis ir sparčiai augs, džiugindami Vilniaus miesto gyventojus bei jo svečius.
Tokios pasaulinės ne pelno siekiančios organizacijos kaip „Earth Day“ arba „The master Shift“ kasmet organizuoja panašias akcijas. Pastaroji planuoja, jog šiais 2015 metais, balandžio 22 d., pasaulyje bus pasodinta milijardas sėklų arba medžių. Nuostabi idėja sklinda ir skleidžia žinią apie gerąjį žmogų, kuriam rūpi, kokioje planetoje gyvens jis, jo vaikai, vaikaičiai.
Kodėl ir kokias skolas turime grąžinti Žemei?
Senovės indėnai sako: „Jei ką nors paėmei iš Žemės, turi grąžinti skolą jai“. Oras, vanduo, augalai, gyvūnai, mineralai, vėjas – visi šie ir dar daugiau natūralių išteklių Žemė mums „duoda“ naudotis nemokamai ir neribotai. Deja, XXI a. vyraujantis požiūris „Kuo daugiau ir kuo greičiau“ privedė Žemę prie kritinės būklės. Temperatūros kaita ir visuotinis atšilimas, ozono sluoksnio plonėjimas, vandenynų rūgštėjimas, oro, dirvožemio ir vandens užterštumas, medžių ir miškų kirtimas – visa tai žmonijos veiklos pasekmės.
Kad pasikeistų situacija, užtektų sumažinti elektros naudojimą, dažniau grįžti prie natūralių Žemės išteklių, tokių kaip grynas oras, vanduo, vėjas, saulė, medžiai, mineralai. Yra daugybė būdų planetai tausoti, naudojant natūralius išteklius, pavyzdžiui: drabužius džiovinti lauke (naudojamas natūralus išteklis – vėjas, o ne elektrinis džiovintuvas); patiems auginti vaisius ir daržoves (neteršiama aplinka, nes nereikia jų transportuoti); naudoti lietaus vandenį (jis surenkamas į statines ir naudojamas, pavyzdžiui, sode: taip galima sutaupyti net 5000 l vandens per metus).
Įspūdingus skaičius pateikia organizacija „Friends of the Earth“ („Žemės draugai“), kurie paskaičiavo, jog kiekvienais metais parduotuvėse nuperkama 17 milijardų plastikinių maišelių. Tai yra daugiau negu 290 maišelių vienam Didžiosios Britanijos piliečiui. Dažniausiai šie maišeliai panaudojami tik vieną kartą ir išmetami. Pasak Didžiosios Britanijos aplinkosaugos tarnybos, jeigu visi britai nustotų naudoti plastikinius maišelius, plastiko užtektų tiek, kad juo galima būtų apsukti Žemę 103 kartus! Medvilnė – natūrali medžiaga. Kodėl dažniau nepradėjus naudoti medvilninių maišelių ir vien taip ženkliai sumažinti Žemės taršą?
Gal jau metas atiduoti Žemei skolą? Balandžio 22-oji – tik viena iš datų, primenanti tai, kas turėtų tapti kasdieniniu veiksmu, jei norime gyventi gyvoje planetoje.
Daugiau informacijos apie Žemę ir akcijas, skirtas Žemės dienai:
http://www.ecofriendlykids.co.uk/naturalresourcesearth.html
http://www.earthday.org/earthday2015page2
https://www.facebook.com/events/327883710751172/
http://www.earthday.org/blog/2015/03/21/its-international-day-forests
Įdomu, kodėl straipsnio autoriai nutyli (ką daro ir ne viena garsi aplinkosaugos organizacija, tokia kaip Greenpeace) pačią pargindinę priežastį, teršainčią mūsų planetos orą? Tai yra pramoninė gyvulininkystė, pagrinde mėsos ir pieno. Maža to, užauginti svarui mėsos reikia apie 12kartų daugiau gėlo vandens nei pvz migdolų. Augalinė mitybą – pagrindinis vaistas palnetos klimatui, nebegaiškime, nebežudykime gyvūnų ir gyvenkime su atjauta.
Būtinai rašysime apie šią problemą, straipsnis jau ruošiamas. Išties labai svarbu populiarinti vegetarizmą ne tik sveikatos, bet ir Žemės tausojimo prasme.
vienas iš šaltinių. http://www.cowspiracy.com/