Kaip vandenynai veikia Žemės magnetinį lauką?

2016-11-17, Ketvirtadienis / Straipsniai
Vandenynų poveikis Žemės magnetiniam laukui

Magnetinis laukas apsaugo nuo kosmoso spinduliuotės, be jos neišgyventume, ir pati planeta neišliktų. Mokslininkai turi sužinoti daugiau apie šį apsaugos lauką, kad suprastų įvairius gamtos procesus ir paties magnetinio lauko veikimą.

Pasirodo, vandenynai, nors patys savaime nėra magnetiniai, bet gali turėti įtakos mūsų planetos magnetiniam laukui. Visko ištirti dar nepavyko, tačiau kai kurie faktai byloja apie elektra pagrįstą mūsų Žemės prigimtį. Į pagalbą pasitelkus specialius palydovus Swarm ir Champ, rezultatai nustebino: vandenynai turi magnetinį poveikį ar patys kelia bangas (angl. tides). Kai sūrus vanduo teka per magnetinį lauką, yra generuojama elektros srovė, ir tai sukelia magnetinį rezonansą žemiau Žemės mantijos. Kadangi šis reiškinys sunkiau ištiriamas, jis pastebimas tik iš kosmoso.

Tyrinėjimų rezultatai

Mokslininkai iš Šveicarijos Nacionalinio technologijų instituto  (ETH Zurich) ištyrė, kaip tai gali būti veikiama iš kosmoso. Tai pirmas toks atvejis ir jis padės tiksliau sužinoti apie Žemės gelmes. Mokslininkai šį reiškinį tyrinėjo daugiau nei 10 metų. Kol kas jiems nepavyko aptikti, kaip magnetinis laukas veikiamas vandenyno bangų, tačiau tyrimas padėjo įsivaizduoti Žemės viršutinės mantijos (250 km po vandenyno platforma) elektrinę prigimtį.

GYVOJI PLANETA - Žemės mantijos ir atmosferos sluoksniai

1 pav. Žemės mantijos ir atmosferos sluoksniai

Alexandras Grayveris iš ETH Zurich teigia, kad Swarm ir Champ palydovai  leido nubrėžti ribą tarp kietosios vandenyno ,,litosferos“ ir lanksčiosios „astenosferos“ po juo. Litosfera yra kietasis Žemės pagrindo sluoksnis, susidedantis iš plutos ir viršutinės mantijos, o astenosfera slūgso po litosfera, yra karštesnė ir skystesnė nei litosfera.

‘Geo-elektrinis skambesys iš kosmoso’ – tai pirmasis kosmoso tyrimų rezultatas. Jis yra labai svarbūs norint suprasti Žemės plokščių tektoniką, kurių tyrimo teorija skelbia, kad Žemės litosfera susideda iš kietojo pagrindo, kuris glaudžiasi prie karštesnės ir ne tokios tvirtos astenosferos, ir tai sukuria plokščių judėjimą. Tyrimai leidžia pamatyti vandenyno magnetinį bangavimo aspektą ir kaip susisieja litosferos ir viršutinės mantijos pokyčiai. Svarbiausia – aptiktas akivaizdus taškas, kur materija sukuria elektros srovę, ir tai priklauso nuo materijos sudėties.

Antigravitacijos efektas

Yra daug ir įvairių būdų tirti planetos struktūrą, tačiau Swarm sukuria patogiausią iš jų suprasti Žemės vidinius procesus, kurie  papildo mūsų žinojimą, kaip Žemė veikia kaip sistema. Juolab, kad mokslininkai atranda dar nelabai suprantamų ar anksčiau nepažinių reiškinių. Vienas iš jų – antigravitacijos efektas.

Europos kosmoso agentūros tyrėjai nustatė magnetinio lauko gravitacijos ekvivalento lygį laboratorijos sąlygomis. Rezultatai yra efektingesni, nei tikėtasi, ir gali pasitarnauti fizikams analizuojant gravitacijos kvantinę teoriją. Buvo atlikta daugiau nei 250 eksperimentų, ir tyrimas truko beveik trejus metus. Reikia pastebėti, kad kaip įkrova sukuria magnetinį lauką, taip judanti materijos masė sukuria gravitomagnetinį lauką. Eksperimento metu supertanki materija buvo sukama 6500 kartų per minutę. Paaiškėjo, kad smarkiai veikiant daleles (gravitonus), jie tampa sunkesni, įgauna stiprų judėjimo lauką. Taigi neįtikėtinai didelė gravitomagnetinė jėga gali būti modeliuojama, šis efektas gali sukurti bazę naujam technologiniam domenui, kuris gali turėti labai daug pasikartojimų erdvėje. Eksperimentas yra beveik kaip Faradėjaus elektromagnetinės indukcijos tyrimas 1831.

GYVOJI PLANETA - Gravitomagnetinio lauko veikimas

2 pav. Gravitomagnetinio lauko veikimas.

Versta ir parengta iš:

https://www.sciencedaily.com/releases/2016/08/160805092214.htm

https://www.sciencedaily.com/releases/2006/03/060325232140.htm

Parašykite komentarą

Į viršų