Istorinis 2015 m. susitarimas dėl klimato kaitos

2016-02-17, Trečiadienis / Straipsniai
Gyvoji_planeta_Klimato_kaitos_konferencija

Gyvoji_planeta_Klimato_kaitos_konferencija2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, dažnai trumpinama COP 21, vyko net dvi savaites nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 12 d. Tai vienuolikta sesija nuo 1997 m. Kioto protokolo. Konferencijos tikslas buvo pasiekti teisiškai įpareigojantį bendrą susitarimą tarp visų pasaulio valstybių dėl klimato.

Tai vienas iš sėkmingiausių pastarojo meto tarptautinių susitarimų, kuriam po truputį buvo rengiami nutarimai, kuriami pamatai klimato kaitos mažinimui. Ne mažiau svari buvo 2013-ųjų Varšuvos konferencija, kurioje dauguma priimtų sprendimų jau leido tikėtis, kad pasaulio valstybės pagaliau pasirašys visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo 2015 m. Paryžiuje.

Verta paminėti 2013-ųjų metų konferencijos svarbius nutarimus. Po sunkių derybų ES delegacija pasiekė daugelį užsibrėžtų dalykų: sudarytas veiksmų planas laikotarpiui iki Paryžiaus konferencijos 2015 m. ir pasiektas sutarimas, kad visos šalys dar iki Paryžiaus konferencijos pateiks aiškius, skaidrius ir suprantamus įsipareigojimus klimato kaitai mažinti, kuriuos įtvirtins naujas teisinis susitarimas pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją.

Konferencija priėmė ir nemažai kitų konkrečių sprendimų. Pavyzdžiui, nuspręsta įsteigti žalos ir netekčių tarptautinį mechanizmą, kuris padėtų geriau apsisaugoti nuo klimato kaitos sukeltų gamtos stichinių nelaimių ir kylančio vandens lygio labiausiai dėl to pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Varšuvoje taip pat susitarta dėl institucinės veiklos ir finansavimo atogrąžų miškų kirtimui ir nykimo sukeltai taršai mažinti, ilgalaikio klimato kaitos finansavimo programos, finansinės paramos per Žaliąjį klimato fondą, Prisitaikymo fondo ir Klimato technologijų centro ir tinklo veiklos ir kt.

2015-ųjų konferencijos pagrindinis tikslas – nuspręsti, kaip neleisti vidutinei Žemės temperatūrai viršyti 2 °C lygio, lyginant su rodikliais iki pramonės revoliucijos.

Į Le Buržė dėl šio  klausimo susirinko dešimtys tūkstančių pareigūnų, kurie atstovavo 196 valstybėms. Derybas stebėjo apie 9 tūkst. įvairių organizacijų narių ir daugiau kaip 3 tūkst. žurnalistų, fotografų, operatorių. Klimato kaitos konferencija subūrė mokslininkus, aktyvistus, diplomatus ir garsenybes. Tikriausiai retai pasitaiko vietų, kur per valandą būtų galima sutikti Didžiosios Britanijos princą Charlesą, JAV prezidentą Baracką Obamą ir Holivudo aktorių Seaną Penną. Delegatai dalyvavo formaliose derybose plenarinėje salėje, neformaliose diskusijose ir kartais slaptuose susitikimuose kur nors nuošaliau.

Tokiu būdu Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasaulio lyderiai susitarė, kad Žemės temperatūra ir teršalų kiekiai privalo būti sumažinti.

Kokie patys svarbiausi Paryžiaus klimato konferencijos susitarimai?

  1. „1,5 laipsnių Celsijaus“ riba

Pats svarbiausias ir esminis Paryžiaus klimato kaitos konferencijos susitarimas yra mažinti Žemės temperatūrą. Tai pasirašė beveik 200 šalių, dalyvavusių klimato kaitos konferencijoje. Per artimiausius metus bus siekiama taip sumažinti planetos temperatūrą, kad ji būtų ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus didesnė už priešindustrinių laikų. Vėliau ši riba bus sumažinta iki 1,5 laipsnių Celsijaus. Tai riba, kuri gali reikšti netgi pasaulio išlikimą.

  1. Teršalų kiekio mažinimas

180 šalių, dalyvavusių Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje, įsipareigojo sumažinti arba pažaboti savo išmetamo anglies dioksido kiekius. Ši priemonė nėra pakankama, kad sumažintų Žemės temperatūrą 2 laipsniais pagal Celsijų, tačiau padės pasiekti, kad problema nedidėtų.

  1. „Visiškas nulis“ teršalų

Šalys pasižadėjo kaip įmanoma greičiau pasiekti vadinamąją „visiško nulio“ ribą. Tai reiškia, jog tarp 2050-ųjų ir 2100-ųjų metų žmonija turi visiškai nebeteršti Žemės. Tačiau Jungtinių Tautų analitikai sako, kad „visiškas nulis“ turi būti pasiektas dar iki 2070-ųjų, nes, priešingu atveju, žmonės gali neišvengti labai pavojingo atšilimo.

  1. Peržiūrėjimas kas penkerius metus 

187 šalys jau pateikė savo planus, kaip sumažinti ir apriboti teršalų kiekius po 2020 metų. Tačiau tai nebus pakankamas indėlis, kad būtų pasiekta „2 laipsnių Celsijaus“ riba. Todėl buvo nuspręsta, kad Paryžiaus klimato konferencijos susitarimai bus nuolat peržiūrimi ir kuriamas griežtas priežiūros mechanizmas. Pirmasis toks peržiūrėjimas įvyks 2018 metais.

  1. Nuostoliai ir žala, finansavimas

Per konferenciją buvo susitarta ir dėl žalos bei nuostolių. Bus sukurtas finansinis mechanizmas, kuris padės šalims, nukentėjusioms nuo klimato atšilimo ar patyrusioms nuostolių dėl naujųjų susitarimų. Tačiau sutartyse nėra sąlygos, kad šalys turės mokėti baudas už tai, kad nevykdo įsipareigojimų. Pasaulio lyderiai taip pat įsipareigojo padėti besivystančioms šalims prisidėti prie klimato kaitos. Per 2020–2025 metus planuojama skirti mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių.

***

Tačiau net ir pasiekus tokių svarių rezultatų, net ir žvelgiant optimistiškai, nejučia kyla keli esminiai klausimai apie Europos Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ Atsako Europos Komisija.

Jei susumavus visus pasiūlymus paaiškėtų, kad Paryžiaus konferencijai pasiūlytų  indėlių nepakaks sutartam tikslui – neleisti temperatūrai pakilti 2°C – pasiekti?

Jei susumavus visus Paryžiuje nustatytus indėlius paaiškės, kad jų nepakanka šiam mokslo duomenimis pagrįstam tikslui pasiekti, naujuoju protokolu ir Paryžiuje priimtais sprendimais reikėtų užtikrinti, kad pasaulis kuo greičiau prisiimtų trūkstamus įsipareigojimus:

  • labai svarbu, kad susitarimas būtų progresyvus ir jame būtų nustatyta procedūra, pagal kurią, atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą ir naujausius mokslinius duomenis, būtų atliekamos reguliarios peržiūros ir būtų galima padidinti įsipareigojimus;
  • išplėsti neišnaudotas galimybės, kurias atvertų tarptautinis bendradarbiavimas, pvz., padedant Žaliajam klimato fondui;
  • dar labiau išplečiant vyriausybių veiksmus papildančius subnacionalinius, nevyriausybinius ir privačiuosius veiksmus.

Kokia tikimybė, kad pavyks pasiekti pasaulinį susitarimą?

Tikimybė pasiekti susitarimą yra didelė. Svarbus uždavinys – užtikrinti, kad naujasis protokolas atitiktų savo paskirtį daugelį ateinančių metų. Todėl jis turi būti plataus užmojo, griežtas, progresyvus ir padėti pasaulio valstybėms siekti, kad temperatūra nepakiltų nė 2°C.

Kam šis susitarimas bus naudingas?

Visoms pasaulio valstybėms ir jų piliečiams svarbu išvengti pavojingo klimato kaitos lygio. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtoje penktojoje vertinimo ataskaitoje išdėstyta, kokių neigiamų padarinių laukti, jei veiksmingai nesušvelninsime klimato kaitos. Tikimasi, kad susitarimas padės ne tik sumažinti klimato kaitos poveikį, bet ir duos konkrečios naudos ekonomikai bei aplinkai:

  • padidės energetinis saugumas, visų pirma todėl, kad bus mažiau naudojama iškastinio kuro ir mažiau importuojama;
  • energijos vartojimo efektyvumas bus didesnis nei šiuo metu; tai padės sumažinti išlaidas, sukurti naujų darbo vietų ir padidinti konkurencingumą;
  • sumažės oro tarša ir jos poveikis žmonių sveikatai;
  • tikimasi, kad nauji augantys ekonomikos sektoriai, pavyzdžiui, inžinerijos, pagrindinės gamybos, transporto įrangos, statybos ir verslo paslaugų, atvers naujų darbo galimybių.

Šaltiniai

http://europa.eu/

http://lzinios.lt/

http://www.am.lt/VI/

Parašykite komentarą

Į viršų