Gyvūnai – pagalbininkai

2016-03-03, Ketvirtadienis / Straipsniai
Animal humour

Gyvybė Žemėje tarsi mozaika  iš gausybės žmonių, gyvūnų, augalų ir įvairių akim nematomų organizmų ir būtybių. Visi  svarbūs. Iš pirmo žvilgsnio mažiau krintanti į akis gyvūnų veikla, pagalba žmogui išryškėja rimtose, sunkesnėse situacijose.

Kas, jei ne gyvūnai, pirmieji pajunta artėjantį ugnikalnio išsiveržimą ir tuntais lekia tolyn? Toks ,,saugiklis“ šiuo metu yra Jeloustono nacionalinio parko gyvūnai, kurie gana sparčiai traukiasi nuo ugnikalnio, kuris yra vienas iš grėsmingiausių, galinčių netrukus išsiveržti. Tai patvirtina pakilusi Jeloustouno regione esančių geizerių temperatūra. Antra, pastebimai pakilo žemės lygis. Trečia, ugnikalnio zonoje pastebėtas helio-4 dujų, kurios yra vulkaninio aktyvumo rodiklis, kiekio padidėjimas. Pagaliau, Jeloustouno rajone padaugėjo žemės drebėjimų, kurių galingumas kyla (nuo 2014 m. pradžios jų įvyko daugiau negu 60, o galingiausias buvo 4,8 balo stiprumo).

Kita gyvybiškai svarbi sritis – vanduo. Gyvūnai jo neteršia, o priešingai – valo. Akivaizdus vandens kokybės pagerėjimas susijęs su gyvūnais. Štai jūrinių ūdrų sugrįžimas į vieną centrinės Kalifornijos pakrantės žiočių ne tik žymiai pagerino jūros žolių ekosistemos būklę, bet ir teigiamai veikia vandens kokybę, rodo neseniai PNAS žurnale išspausdintas tyrimas. Paprastai upių žiotyse gausu žydinčių dumblių, tačiau apsigyvenus jūrinėms ūdroms, pagausėja jūrinių dumblių. Šie gyvūnėliai minta moliuskais, o tai viena iš pagalbinių grandžių mitybos grandinėje gelbstint jūros dumblius, kurie valo vandenį (ūdros -> krabai ->vėžiagyviai -> dumbliai -> jūržolės). Vandens telkiniuose galima susitikti su baltuoju amūru – karpine žuvimi, visame pasaulyje (ypač PR Azijoje) išpopuliarėjusia dėl savo mitybos įpročių, kurie ypač pasitarnauja siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo per didelio užžėlimo. Dumbliams ežere naikinti veisiami plačiakakčiai (irgi kilę iš PR Azijos), priklauso karpinių šeimai. Šios žuvys gana gerai jaučiasi sūrokame vandenyje, todėl kai kuriose šalyse veisiasi jūrų įlankose.

Gyvūnai pasižymi ir įdomiomis fizinėmis savybėmis, kurios padeda sveikti. Pasirodo, kad katės sukuria daug stipresnį žemo dažnio elektromagnetinį lauką nei brangus generatorius, todėl buvo pradėti kurti chroniškų uždegiminių ligų gydymo metodai padedant katėms. Tai ir jų murkimas, ir guldymas ant skaudančios vietos ir kt.

Dar vienas iš natūralių, vis dažniau prieinamų būdų – delfinų terapija. Indijoje  jie jau pripažinti asmenybėmis. Iš tiesų tai labai išsivysčiusios sąmonės vandenynų gyventojai, kurie patys neretai nusižudo uždaryti į nelaisvę – atsisako ėsti arba trankosi į atitvarus, kol praranda sąmonę. Jie turi savą kalbą, kur įvairūs garsai lipdomi į „sakinius“ ir dar papildomi kūno kalba: laikysena, pleškėjimu žandikauliais, burbulų pūtimu arba pelekų glostymu. Mokslininkai teigia, kad delfinai bendrauja ne tik norėdami vienas kitą pašaukti arba įspėti, bet ir aptarti įvairias temas: nuo vienas kito amžiaus iki jausmų.

Senovės Graikijoje nužudyti šį žinduolį buvo didžiausia šventvagystė, nusikaltėlį pasiunčianti myriop. Senovėje sklandė ir daugiau legendų, bet legendos visada pagrįstos tikrove. Delfinai gelbėjo skęstančius žmones, suvarydavo į žvejų tinklus žuvis, tarpusavyje megzdavo sudėtingus socialinius ryšius… Tačiau ir šių dienų visuomenėje netrūksta pasakojimų apie delfinų išgelbėtus skęstančius žmones, faktų apie jų pagalbą ir gydymą sergantiems autizmu ar kitomis ligomis. Delfinų terapija daug kur pasaulyje ir vienintelė Lietuvoje oficialiai Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta gyvūnų terapija, laikoma sveikatinimo (psichoemocinio ir fizinio lavinimo) paslauga. Lietuvos Jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro seansai yra labai populiarūs. Džiugu, kad ir pas mus atsižvelgiama į delfinų poreikius – jie nebus verčiami dalyvauti užsiėmimuose, jei to nenorės. „Galiu patikinti, kad gyvūnų teisės nebus pažeidžiamos. Užsiėmimams bus parenkamas tas suaugęs delfinas, kuris tą dieną norės žaisti, bendrauti su vaiku ar suaugusiuoju. Negalima versti gyvūnų dalyvauti seansuose, jei jie nenori bendrauti“, – sakė šio centro atstovė.

Taigi kiekviena iš gyvų būtybių savaip pasitarnauja tolesniam gyvybės keliui, bendrai Žemės gerovei. Visi jie taip pat rūpinasi žmogumi daugiau, nei jis įsivaizduoja. Belieka kiek įmanoma daugiau padėti gyvūnams gyventi saugesnėje ir švaresnėje planetoje.

Parengta pagal:

http://www.geopolitika.lt/

http://www.persianland.narod.ru/felinoterapija

http://grynas.delfi.lt/gamta/kaip-jurines-udros-vandenynuose-valo-vandeni

http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/gudrieji-vandenynu-gyventojai

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/delfinu-terapija-sulauke-anslago

Parašykite komentarą

Į viršų