Dėkojame, kad jums tai rūpi

2016-07-04, Pirmadienis / Straipsniai
Kauno-ld-Pagrandukas-Gyvoji planeta

Pasak etnologų, mūsų protėviams baltams kiekvienas medis buvo sakralus, turėjo paskirtį ir visada buvo susijęs su svarbiausiais gyvenimo įvykiais: gimimu, augimu, santuoka ir išėjimu anapus, prisikėlimu naujam gyvenimui.

Ar vis dar turime šį žinojimą apie medžių sakralumą ir jų svarbą žmonių pasauliui? Pripažinkime, šiandien tebeturime daugiau vartotojišką požiūrį į augmeniją, kai medžiai tarnauja mums ne tik kaip namų stogas, maistas ir atvanga poilsiaujant, bet ir kaip svaiginimosi priebėgos, o miškai tampa  sąvartynais… Ar vis dar nepatogiai sukame akis nuo savo gentainių parazitiško ir neretai vandališko elgesio gamtoje? Šiandien tikrai turime orumo ir valios nebesutikti su tuo, kaip atrodo Lietuvos paežerės, pamiškės, nedvejojame pranešti, kur vyksta nelegalios statybos ir kirtavietės saugomose teritorijose, tampame pilietiškesni.

MIŠKAI – PLANETOS PLAUČIAI

Tropiniai miškai yra laikomi mūsų planetos plaučiais. Apytiksliai nuo 46 000 iki 58 000 kvadratinių mylių miško yra prarandama kasmet. Manoma, kad miškų naikinimas duoda apytiksliai 15 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Medžių naikinimas gali pakenkti natūraliai vandens tėkmei, gali sukelti erozijos problemas. Nors miškų kirtimas siekiant gauti žemės žemdirbystei ir išlieka skaudžia tropikų problema, situacija pamažu keičiasi dėl jų atsodinimo! Viltinga, kad miškai atsinaujina greičiau, nei tikėtasi, vis dėlto nuo pramonės revoliucijos pradžios  jau sunaikinta 10 mln. km2 (t.y. daugiau kaip pusė visų pasaulio) drėgnųjų miškų. 2009 m. Vašingtone pristatyta naujausia studija apie tropinių drėgnųjų miškų situaciją pasaulyje teikia vilties, jog Žemės plaučiai dar sugebės atsigauti…

Naujausiomis žiniomis, Norvegijoje atsisakyta miškų kirtimo, jos parlamentas priėmė įstatymų pataisas, pasak kurių bet koks produktas, kuris gali prisidėti prie miškų naikinimo, bus draudžiamas naudoti šioje Skandinavijos šalyje. Liberija su Norvegijos pagalba tapo pirma tauta Afrikoje, kuri uždraudė kirsti medžius. Norvegija Liberijai moka 150 milijonų dolerių sumą tam, kad iki 2020 metų ši visiškai sustabdytų miškų naikinimą. Liberija pradėjo saugoti 30 procentų ir daugiau savo miškų.

SODINAM

Kaip mes galime prisidėti prie miškų išsaugojimo ir atsigavimo Lietuvoje? Galime padėti girininkijoms ir parkams atsodinti medžius, juos įveisti.

Ką mes apie tai turime žinoti? Neprivalome žinoti tiek, kiek miškininkas privalo žinoti ir mokėti. Miškininkams profesionalams reikia pagalbos talkose sodinant medžius ir mūsų visų misija – užauginti miškus ateities kartoms.

Gyvoji planeta 2016 AZ LV 1

„Gyvosios planetos“ bendraminčių iniciatyvinė grupė ir kartu su geranoriškais miškininkais šį pavasarį nusprendė inicijuoti miškų atsodinimo talkas, jų valymą ir sodinimo populiarinimą Lietuvoje ir už jos ribų.  Projekte SODINAM nuo kovo mėnesio įvyko daugiau kaip 25  talkos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių (daugiausia mokinių) iš visos Lietuvos. Lietuvos girininkijose su talkininkų pagalba buvo pasodinta ir atsodinta šimtai beržų, pušų, eglių, įvairių lapuočių. Sėkminga projekto pradžia ir gausus atliepimas įkvėpė pratęsti talkų maratonus dar šių metų rudenį. Registracija vyksta adresu: www.sodinam.apkabinkimezeme.lt

LAIMINGAS VANDUO – LAIMINGAS ŽMOGUS

Jau įpusėjo „Laimingo vandens“ projektas „Laimingas vanduo – laimingas žmogus“.

Alytaus-ld-Du-gaideliai LV-LZProjekte dalyvauja 102 Lietuvos ugdymo įstaigų bendruomenės: apie 3200 ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo dalyvių bei profesionalūs Lietuvos menininkai. Projekto metu yra globojami Lietuvos upeliai, ežerai, upės ir Baltijos jūra (http://laimingasvanduo.lt/zemelapis/).

Projekto dalyviai visą pavasarį tyrinėdami vandenį ir jo savybių pokyčius, stebėdami vandens telkinių augalų ir gyvūnų rūšis ir jų būklę aiškiau suvokė ir įsisąmonino ekosistemos trapumą ir ekologiško elgesio su ja svarbą. Globodami pasirinktus vandens telkinius vaikai ir jaunuoliai nuolat valė pakrantes, taip pratęsdami švarinimo akcijas ir ugdėsi atsakomybę už juos supančią aplinką bei joje gyvenančius gyvūnus. Kurdami žemės meną dalyviai galėjo pajusti didžiulę pagarbą vietovei, iš čia ir pagarba ten gyvenantiems žmonėms. Šis menas ypač skatina kūrėjus įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, ją puoselėti ir globoti. Vaikai yra supažindinami ir žymaus vandens tyrinėtojo  M. Emoto darbais.  Iš viso jau yra išdalinta M. Emoto taikos projekto 800 knygelių vaikams „Žinia, kurią mums praneša vanduo“. Massaru Emoto knygelių buvo atspausdinta 3000 egz. Šiuo metu ieškoma rėmėjų antrajam knygelės tiražo spausdinimui.

APKABINKIME ŽEMĘ GERAIS DARBAIS

Socialinio projekto „Apkabinkime Žemę“ komanda šiemet džiaugiasi, kad visų atliepusiųjų dėka gerumo banga ir toliau ritasi per Žemę. 2015 metais pradėtas projektas „Apkabinkime Žemę gerais darbais“ jau vienija 77 Lietuvos švietimo įstaigas, sujungusias virš 9000 žmonių. Šiais metais projekte dalyvavo 26 švietimo įstaigos, į gerų darbų atlikimą įtraukusios 3200 žmonių. Projektas nesibaigia, jis tęsiasi nuolat, gerų darbų atspindžius galima siųsti ištisus metus, tik derlius imamas kiekvienų metų gegužės mėnesį, o atsiųsti darbai saugomi adresu: www.facebook.com/apkabinkimezeme/

Moletu-Saulutes-vaiku-ld

TAI ĮKVEPIA TOLIAU DARBUOTIS

Asociacijos veikloje šiais metais daugiau dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui su kitomis aplinkosauginėmis iniciatyvomis, visuomeniniais judėjimais, regioniniais parkais ir ypač su švietimo įstaigomis, tokiu būdu siekiant prisidėti prie jaunosios kartos pagarbaus santykio Žemei ugdymo, jų gamtosauginių įpročių formavimo. Aktyvus bendradarbiavimas su mokyklomis, vaikais, jaunimu skatina ir jų tėvų, mokytojų susidomėjimą, geranorišką atliepimą: įvairiuose renginiuose, talkose jau dalyvavo daugiau kaip  30 000 žmonių! Tai džiugina ir įkvepia toliau darbuotis.

Bendraudami su visų projektų dalyviais išgirstame padėkos žodžius: „Dėkojame, kad Jums tai rūpi“. Lygiai taip pat „Gyvosios planetos“ komanda lenkiasi visiems projekto dalyviams atkartodama tuos pačius žodžius: „Dėkojame, kad Jums tai rūpi“.

Žymėtas pagal ,

Parašykite komentarą

Į viršų